Kol pripratau prie eos 450d teko nemažai kadrų padaryti. Optinis vaizdo ieškiklis, jame rodomi duomenys, fokusavimas pagal pasirinktą vietą – visa tai ir daugiau buvo nauja ir teko išsiaiškinti kame šaknys
Na žiema šiais metais buvo normalesnė – šalta ir daug sniego, taigi ir fotografijos gavosi neblogos, ne taip kaip rudenį – tamsios ir niūrios.
Beje baigiantis sausiui teko padaryti, mano manymu neblogą fotosesiją. Tai buvo paskutinis sausio vakaras, tiksliau jau naktis – 11:30 – 12:15 pm. O to kaltininkas buvo tirštas rūkas. Pripažinsiu – tokio rūko dar nebuvau matęs, kai matomumas – apie 10 metrų. Pro tirštą rūką sunkiai skverbiasi gatvės lempų šviesa aplinkui nei gyvos dvasios – buvau tiesiog apstulbęs. Trikojis stovas ir ilgas keleto sekundžių užlaikymas ir gauname štai tokį šviesos ruožų efektą – tai pravažiuojančios mašinos lempų šviesa užfiksuota sensoriuje. Tuo metu virš rūko, aukštai matėsi mėnulis tačiau nelabai pavyko nufotografuoti, nes jį užgožė gatvės lempų šviesa. Na, o fotografijos pačios šneka už save
.
Po keleto metų nusprendžiau vėl ką nors fotografuoti, paeksperimentuoti – gėles, vabzdžius, katiną
Beje gėlėms naudojau s-macro funkciją, kuri leidžia fokusuoti 0mm atstumu nuo objektyvo priekio, tai leidžia tiesiog įkišti fotoaparatą į gėlės žiedą. Taip pat tuo metu pradėjau domėtis platesnėmis fotoaparato galimybėmis, pusiau rankiniais nustatymais – Av, Tv rėžimais. Av (aperture priority) – tai rėžimas (kurį dar ir dabar dažniausiai naudoju) kai gali pasirinkti diafragmos dydį, o užlaikymą fotoaparatas nustato automatiškai. Tai dažnai praverčia norint sulieti foną arba atvirkšiai – kad fokusavimo zona būtų kuo platesnė. Tv (shutter priority) – užlaikymo prioritetas, leidžia pasirinkti užlaikymą, o diafragmą nustato automatiškai. Šis rėžimas naudingesnis fotografuojant judančius objektus. M – visiškai rankinių nustatymų rėžimą retai naudodavau, jis leidžia pasirinkti ir diafragmą ir užlaikymą.
Internete sužinojęs apie “pasidaryk pats” makro objektyvą, radau porą senų projektoriaus objektyvų, vieną iš jų tiesiog užmoviau ant fotoaparato objektyvo, maksimaliai priartinau su fotoaparatu ir štai gavosi makro fotoaparatas. Deja fokusavimo zona buvo itin maža, todėl teko naudoti mažiausią diafragmą nors to ir tai vos užteko. Taip pat reikejo visą fotoaparatą judinti išilgai norint sufokusuoti tam tikrą vietą. Naudojant “pasidaryk pats” objektyvą išryškėjo pagrindiniai skaitmeninio, muilinės tipo fotoaparato trūkumai. Pirmasis – tai dideli triukšmai. Kadangi tenka naudoti mažiausią diafragmą – mažai šviesos patenka ant sensoriaus, tenka kelti jautrumą – ISO. Skaitmeniniai fotoaparatai pasižymi didesniais triukšmais lyginant su veidrodiniais. Su šiuo Powershot S2 IS naudojau kuo mažesnį jautrumą, nes netgi 200-400 ISO jautrume nuotraukos kokybė ženkliai nukentėdavo, kai tuo tarpu veidrodiniame tai atitiktų 800-1600 ISO. Makro fotografijoje pavyzdžiui nuo lapų saulės atspindžiai ryškesni, visą laiką naudojamas sensorius kaista, didėja triukšmai. Veidrodiniame fotoaparate sensorius slepiasi po veidrodžiu ir naudojamas tik fotografavimo metu, kai veidrodis pakeliamas. Todėl netaip įkaista, mažesni triuškmai. Taigi nepaisant kai kurių trūkumų galėjau fotografuoti nematytą makro pasaulį. Tik truputį gaila, kad tos pačios “makro įrangos” nebegaliu naudoti su veidrodiniu, nes objektyvas per didelis ir projektoriaus lęšis nebeužsideda ant viršaus
Tam reikalingos modifikacijos, kurių kol kas neplanuoju atlikti.
Taigi fotoaparatą pirmą kartą rimčiau į rankas paėmiau 2006-ųjų pavasarį, galbūt tai buvo kelionė į Elektrėnus. Tuo metu naudojausi tik Auto nustatymais ir nelabai į tai kreipiau dėmesį. Dabar pažiūrėjus į nuotraukose užsaugotą Exif informaciją kartais kyla juokas. Pavyzdžiui, fotografuojant plačiu kampu, peizažą, fotoaparatas nustato vos ne žemiausią diafragmos skaičių (f/4.0) ir labai trumpą užlaikymą (1/1000), ko būtent tuo metu nėra reikalinga, drįsčiau teigti, nukenčia nuotraukos kokybė, ryškumas. Na bet nėra ko norėti fotoaparatas, lyginant su šiuolaikiniais modeliais, tikrai pasenęs ir tuo metu, manau, veidrodiniai fotoaparatai kainavo didžiulius pinigus. Na o štai keletas man patikusių nuotraukų:
Beje, daugiau foto galerijoje, rinkinyje “2006″.
Sveiki! Šiandien dienos šviesą, o gal tiksliau interneto šviesą
išvydo mano asmeninis blog’as arba taisyklingai lietuviškai sakant tinklaraštis. Taigi, pradžiai supažindinsiu, su šio tinklaraščio (vėliau vadinsiu tiesiog blog’u) tematika. Pirmiausiai, žinoma, tai bus mano blog’as kuriame kartas nuo karto talpinsiu galbūt savo mintis ir pamastymus, nors pagridinė šio blog’o tema – fotografija, drįsčiau teigti – foto blog’as. Kadangi vienas iš mano pomėgių, hobis – fotografija. Dažniausiai nepraleidžiu progos pasigriebti fotoaparatą ir papyškinti keletą foto, nesvarbu ar kas gausis ar ne
. Tad po kiekvienos tokios progos įkelsiu rezultatus. Toliau stengsiuosi patalpinti nuorodas į pamokas, straipsnius fotografijos tema, arba į šiaip man patikusius tinklapius. Taigi pradžiai siūlyčiau susipažinti plačiau skiltyje “Apie” arba laukti pirmosios žinutės su nuotraukomis. Iki