Praeitą penktadienį nieko neįkėliau, kadangi teko pakeliauti, tačiau pavyko įamžinti gan retą (bent jau man) reiškinį. Tokios pačios kokybės nuotrauką senai pavyko padaryti – tik pavasario pabaigoje. Šį kart teko sustoti kelyje Radviliškis – Panevėžys, kadangi per visą dangaus vakarinę pusę švietė prasiskverbę pro debesų tarpą saulės spinduliai. Nors ir truputį sušalau, bet gerai, kad nepatingėjau išlipti iš šiltos mašinos
O klausausi dabar bassnectar:
Nesenai atradau neblogą adam k and soha remixą:
o kai kur sninga ir prisnigo, pas mus jau nutirpo, gal vėl prisnigs. Vis dar žaidžiu su 50mm..
Fonas praskaidrinti nuotaiką: progressive house
Keletą dienų lijo, įskaitant šią dieną, tačiau su protarpiais. O aš niekaip neprisiruošiu sudėti rugsėjo-spalio nuotraukų, jų nedaug, tačiau būtent su jomis mokausi fotografuoti “kažką daugiau”. Šį penktadienį per langą – paukščiai.
Klausausi alternative/industrial rock grupės pavadinimu “Filter”, drįsčiau teigti ne mainstream’inė, man dėl nelabai nežinomų priežasčių patikusi. Tačiau tikriausiai dėl to, kad turi šiokį tokį “grunge” muzikai būdingą motyvą. Ir manau, kad tai muzika kurią reikia įsiklausyti – iš pirmo karto nelabai patiks. O paklausymui – pirmasis kūrinys kurį išgirdau prieš penkerius, o gal net ir daugiau metų: Filter – where do we go from here.
Atvėso orai, užtai visa savaitę buvo giedra ir saulėta. Tačiau pranašauja šlapdribą ir darganus orus. Taigi nekas :/
Na o šįvakar klausau, nebe pop
ir šiaip grįžtu prie post-grunge ir alternative rocko, ką ir seniau klausydavau..
Taigi jau naujas mėnuo, o aš senokai atnaujinau blogą. Ta proga nusprenžiau įdėti keletą naujovių. Pradžiai tai bus penktadienio foto. Nieko svarbaus, tiesiog kiekvieną penktadienį stengsiuosi ką nors nufotografuoti per savo kambario langą. O per jį tik matosi šioks toks daržas arba besileidžianti saulė. Šį kart pats nesitikėjau tokio “padoraus” dangaus, vėlgi ryte buvo apsiniaukę. O watermarką kadanors prisiversiu pakeisti, nes šitas tikrai žiaurokas
Na o fonui, manau tiktų Coldplay – Talk, kuris kaip tik jau kelintą kartą sukasi, o jį prisiminiau tiesiog peržvelgdamas youtubės favoritus.
,kuri atėjo greitai ir taip pat greitai praėjo su didžiuliais karščiais liepą ir palyginus šalta ir lietinga rugpjūčio pabaiga. Fotografavimo tematika ta pati šiek tiek koreguota keletu išvykų, bei gal būt man maloniausiu pirkiniu – teleobjektyvu. Nors tai ir bene pigiausias nepilno kadro veidrodinių fotoaparatų klasės teleobjektyvas, tačiau man jo užteko. Teko tykoti paukščių krūmuose, šiek tiek pažaisti su fonu (bokeh). Fotografavau gana retai, gal ir kaltindamas orą, o gal save patį. Tačiau labai pamėgau stebėti dangų, ypač saulę, protarpiais debesuotame danguje.
Pavasaris, traukia į gamtą: pirmiausiai kačiukai, nutirpęs ledas ir sniegas, o vėliau žalia žolė ir įvairiaspalviai ankstyvų gėlių ir įvairių medžių žiedai. Nors bene rimčiau fotografuoti pradėjau tik paskutinį pavasario mėnesį, gegužę. Teko ne kartą pabūvoti prie poros Šiaulių miesto ežerų – Talšos ir Rėkyvos. Ten ypač išryškėjo atgimstanti gamta.
Akropolyje vykusioje “čioperių” parodoje įamžinau keletą detalių. Beje buvo ir keletas mašinų, tačiau jų “tiuningas”, manau, prasilenkia su sąvoka “skoninga”, bet čia jau skonio reikalas..
Pavasarį pradejau dažniau stebėti dangų, ką anksčiau, prisipažinsiu, retai darydavau. Ir tikrai nesigailiu, nes saulė + debesys ir gauname neįtikėtinus spindulių ruožus. Ši fotosesija nors ir atrodo įspudingai tačiau, techniškai tai tik buvimas tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Buvau namuose, išlindau pro langą su fotoaparatu ir pagavau keletą kadrų, kuriuos matote apačioje.
Kol pripratau prie eos 450d teko nemažai kadrų padaryti. Optinis vaizdo ieškiklis, jame rodomi duomenys, fokusavimas pagal pasirinktą vietą – visa tai ir daugiau buvo nauja ir teko išsiaiškinti kame šaknys
Na žiema šiais metais buvo normalesnė – šalta ir daug sniego, taigi ir fotografijos gavosi neblogos, ne taip kaip rudenį – tamsios ir niūrios.
Beje baigiantis sausiui teko padaryti, mano manymu neblogą fotosesiją. Tai buvo paskutinis sausio vakaras, tiksliau jau naktis – 11:30 – 12:15 pm. O to kaltininkas buvo tirštas rūkas. Pripažinsiu – tokio rūko dar nebuvau matęs, kai matomumas – apie 10 metrų. Pro tirštą rūką sunkiai skverbiasi gatvės lempų šviesa aplinkui nei gyvos dvasios – buvau tiesiog apstulbęs. Trikojis stovas ir ilgas keleto sekundžių užlaikymas ir gauname štai tokį šviesos ruožų efektą – tai pravažiuojančios mašinos lempų šviesa užfiksuota sensoriuje. Tuo metu virš rūko, aukštai matėsi mėnulis tačiau nelabai pavyko nufotografuoti, nes jį užgožė gatvės lempų šviesa. Na, o fotografijos pačios šneka už save
.
Po keleto metų nusprendžiau vėl ką nors fotografuoti, paeksperimentuoti – gėles, vabzdžius, katiną
Beje gėlėms naudojau s-macro funkciją, kuri leidžia fokusuoti 0mm atstumu nuo objektyvo priekio, tai leidžia tiesiog įkišti fotoaparatą į gėlės žiedą. Taip pat tuo metu pradėjau domėtis platesnėmis fotoaparato galimybėmis, pusiau rankiniais nustatymais – Av, Tv rėžimais. Av (aperture priority) – tai rėžimas (kurį dar ir dabar dažniausiai naudoju) kai gali pasirinkti diafragmos dydį, o užlaikymą fotoaparatas nustato automatiškai. Tai dažnai praverčia norint sulieti foną arba atvirkšiai – kad fokusavimo zona būtų kuo platesnė. Tv (shutter priority) – užlaikymo prioritetas, leidžia pasirinkti užlaikymą, o diafragmą nustato automatiškai. Šis rėžimas naudingesnis fotografuojant judančius objektus. M – visiškai rankinių nustatymų rėžimą retai naudodavau, jis leidžia pasirinkti ir diafragmą ir užlaikymą.
Internete sužinojęs apie “pasidaryk pats” makro objektyvą, radau porą senų projektoriaus objektyvų, vieną iš jų tiesiog užmoviau ant fotoaparato objektyvo, maksimaliai priartinau su fotoaparatu ir štai gavosi makro fotoaparatas. Deja fokusavimo zona buvo itin maža, todėl teko naudoti mažiausią diafragmą nors to ir tai vos užteko. Taip pat reikejo visą fotoaparatą judinti išilgai norint sufokusuoti tam tikrą vietą. Naudojant “pasidaryk pats” objektyvą išryškėjo pagrindiniai skaitmeninio, muilinės tipo fotoaparato trūkumai. Pirmasis – tai dideli triukšmai. Kadangi tenka naudoti mažiausią diafragmą – mažai šviesos patenka ant sensoriaus, tenka kelti jautrumą – ISO. Skaitmeniniai fotoaparatai pasižymi didesniais triukšmais lyginant su veidrodiniais. Su šiuo Powershot S2 IS naudojau kuo mažesnį jautrumą, nes netgi 200-400 ISO jautrume nuotraukos kokybė ženkliai nukentėdavo, kai tuo tarpu veidrodiniame tai atitiktų 800-1600 ISO. Makro fotografijoje pavyzdžiui nuo lapų saulės atspindžiai ryškesni, visą laiką naudojamas sensorius kaista, didėja triukšmai. Veidrodiniame fotoaparate sensorius slepiasi po veidrodžiu ir naudojamas tik fotografavimo metu, kai veidrodis pakeliamas. Todėl netaip įkaista, mažesni triuškmai. Taigi nepaisant kai kurių trūkumų galėjau fotografuoti nematytą makro pasaulį. Tik truputį gaila, kad tos pačios “makro įrangos” nebegaliu naudoti su veidrodiniu, nes objektyvas per didelis ir projektoriaus lęšis nebeužsideda ant viršaus
Tam reikalingos modifikacijos, kurių kol kas neplanuoju atlikti.